Doktrininė nota dėl evangelizacijos
 
 (KAP, KAI) Gruodžio 14 d. Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė „Doktrininę notą dėl kai kurių evangelizacijos aspektų“. Šiame dokumente polemizuojama su teiginiu, esą „kiekvienas bandymas įtikinti kitus religijos klausimais yra laisvės apribojimas“. Notoje nurodoma, jog krikščioniškojoje evangelizacijoje nėra vietos prievartai ar netinkamam spaudimui, nesiskaitant su žmogaus orumu ir religijos laisve. Tikėjimo mokymo kongregacija pabrėžia ekumenizmo vaidmenį Bažnyčios evangelizacijos misijoje. Pabrėžiama, jog krikščionių susiskaldymai gali rimtai pakenkti Bažnyčios evangelizacinės misijos tikėtinumui. Ekumenizmas, vedantis į didesnę krikščionių vienybę, daro ir evangelizaciją veiksmingesnę. „Evangelizacija gali vykti dialogo, o ne prozelitizmo keliu“, – tvirtinama doktrininėje notoje.

Šiame dokumente prozelitizmu nelaikoma tokia situacija, kai krikščionis nekatalikas, elgdamasis pagal sąžinę ir būdamas įsitikinęs katalikų mokymo tiesa, prašosi priimamas į pilnutinę bendrystę su Katalikų Bažnyčia. Dokumente teigiama, jog tai reikia laikyti Šventosios Dvasios veikimu, sąžinės ir religijos laisvės išraiška. Čia pabrėžiama, kad misijos nereiškia siekti galios. Misijų veikla – pakviesti žmones į draugystę su Kristumi.

Notos pristatymo metu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Williamas J. Levada teigė, jog dokumento paskelbimo priežastis buvo „tam tikra painiava“. Šiuo dokumentu siekta išryškinti laisvės ir tiesos santykį ir jų reikšmę. Pasak kardinolo, žmogaus orumas reikalauja, kad siekiant tiesos būtų gerbiama sąžinės laisvė. Apskritai dokumente laikomasi šiuolaikinio ekumenizmo linijos. Jei individas nusprendžia įsijungti į Katalikų Bažnyčią, toks žmogaus sprendimas turi būti gerbiamas, ir Katalikų Bažnyčiai neturi būti priekaištaujama dėl prozelitizmo.

Tikėjimo mokymo kongregacijos sekretorius arkivyskupas Angelo Amato pabrėžė, jog Evangelijos skelbimas jokiu būdu neriboja kitų laisvės. Būtų neteisinga stengtis apriboti misionieriavimą tik žmogiškuoju ugdymu, darbu siekiant teisingumo, taikos ir solidarumo. Pasak arkivyskupo, kai kurie žmonės neteisingai mano, esą reikia atsisakyti skelbti Kristų, siūlyti krikštytis ir įsijungti į Bažnyčią, pakanka apsiriboti tik socialiniais reikalais.

Pasak Tikėjimo mokymo kongregacijos sekretoriaus, doktrininėje notoje aiškinamas nesusipratimas dėl prozelitizmo. Tuose regionuose, kur vyrauja katalikų dauguma, dažniausiai nekatalikams sudaroma plati veikimo laisvė. Tačiau tai ne visuomet galioja, kai yra atvirkščiai. Dažnai katalikų sielovada šalyse, kur nekatalikų dauguma, traktuojama kaip prozelitizmas. Arkivyskupas savo komentare tiesiogiai nepaminėjo Rusijos Federacijos.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt


 
 
   
Apie naujienų grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt